Lietuvos valstybės istorijos archyvas Vilniaus knygų mugėje
Vasario 27 – kovo 2 dienomis Lietuvos valstybės istorijos archyvas aktyviai dalyvavo 2025-ųjų metų Vilniaus knygų mugėje.
Jau pačią pirmąją mugės dieną, vasario 27-ąją, archyvo direktorius Darius Žeruolis dalyvavo Kultūros ministerijos kartu su Lietuvos nacionaline Martyno Mažvydo biblioteka surengtoje diskusijoje „Kultūra ir krizės: ką paliksime po dienos X?“.
Diskusijoje taip pat dalyvavo viceministrė dr. Ingrida Veliutė, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos generalinė direktorė Aušrinė Žilinskienė, mokslininkas, tyrėjas, Vilniaus universiteto (VU) Komunikacijos fakulteto 3D skaitmeninimo ir skaitmeninių tyrimų laboratorijos vadovas dr. Tadas Žižiūnas. Diskusiją moderavo VU Istorijos fakulteto dėstytojas dr. Norbertas Černiauskas. Diskusija buvo kaip niekad aktuali už sienos vykstant karui, matant kaip naikinami Ukrainos kultūros objektai. Diskusijos dalyviai vieningai sutarė, kad Lietuvos atminties institucijos turi parengusios kultūros paveldo vertybių evakuacijos planus, tik ar jie realybėje veikia?
LVIA direktorius D. Žeruolis pabrėžė, kad strategija ir planas dažniausiai suveikia tik realaus mūšio sąlygomis, ir iškėlė atsarginės, arba skaitmeninės, Lietuvos kūrimo viziją.
Skaitmeninės kultūros turinys tampa ne tik paveldo prieinamumo ir sklaidos bet ir apsaugos priemone.
Vasario 28 dieną Knygų mugėje vyko knygos „Vilnius – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės sostinė“ – XVIII amžiaus studijų 10 tomo pristatymas. Šiame leidinyje paskelbtas ir mūsų archyvo darbuotojos dr. Violetos Pansevič straipsnis „Vilniaus miestiečių požiūris į vaikų edukaciją XVIII amžiuje“. Remiantis XVIII a. testamentais straipsnyje analizuojama, kokį dėmesį Vilniaus miestiečiai skyrė vaikų edukacijai. Pristatomas jų požiūris iki Tautinės edukacinės komisijos įsteigimo ir po 1773 m. Bandoma įžvelgti pokyčius ir įvertinti, ar Apšvietos epochos idėjos ir Tautinės edukacinės komisijos įsteigimas turėjo įtakos Vilniaus miestiečių požiūriui į savo atžalų lavinimą, ar jie XVIII a. paskutinio ketvirčio testamentuose skirdavo daugiau dėmesio vaikų edukacijai.
LVIA Informacijos ir sklaidos skyriaus darbuotojos: skyriaus patarėja Neringa Banevičienė, vyr. specialistė Raminta Bindokaitė-Tamulynienė ir vyr. archyvistė Ignė Aleksonienė visas 4 mugės dienas dirbo Lietuvos valstybės archyvų stende. Stendo lankytojus jos supažindino ne tik su archyve saugomų dokumentų turiniu, bet ir ypač visuomenę dominančiomis genealoginės paieškos subtilybėmis. Daugeliui lankytojų atrakcija ir išbandymas buvo rašymas žąsies plunksna.
Iki susitikimų kitų metų mugėje.