Virtuali paroda „Simonas Konarskis archyvų dokumentuose“
2024 m. vasario 27 d. buvo minimos Simono Konarskio 185-osios mirties metinės. Šis 1830–1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo veikėjas buvo sušaudytas 1839 m. vasario 27 d. Vilniuje, Pohuliankos priemiestyje (dabar Muitinės g.). Prieš šimtą metų, t. y. 1924 m. kovo 2 d., minint S. Konarskio 85-ąsias mirties metines Vilniaus evangelikų reformatų bendruomenės rūpesčiu jo sušaudymo vietoje buvo atidengtas paminklinis akmuo su ereliu pagal Vilniaus universiteto profesoriaus ir architekto Juliaus Kloso (1881–1933) projektą. Paminklas išliko iki šių dienų, o erelis po Antrojo pasaulinio karo dingo. 2023 m. lapkričio mėnesį paminklas S. Konarskiui atnaujintas, ir jį vėl puošia erelis. Šios sukaktys, Lietuvos valstybės istorijos archyve (toliau – LVIA) ir Vyriausiajame senųjų aktų archyve Varšuvoje (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie) saugomi dokumentai paskatino parengti virtualią parodą „Simonas Konarskis archyvų dokumentuose“. Parodoje eksponuojami ir Istorinės ir literatūrinės draugijos / Lenkų bibliotekos Paryžiuje (Société Historique et Littéraire Polonaise – Bibliothèque Polonaise de Paris) bei Lietuvos centrinio valstybės archyvo dokumentai.
S. Konarskis gimė 1808 m. kovo 5 d. netoli Simno esančiame Dapkiškių dvare. Su Vilniumi jį sieja ne tik 1830–1831 m. sukilimo įvykiai. 1831 m. birželio 19 d. S. Konarskis dalyvavo Panerių kautynėse prie Vilniaus, vėliau pasitraukė į Prūsiją ir Prancūziją, kur platino demokratines idėjas tarp emigrantų. Į Vilnių jis vėl atvyko 1838 m. gegužės mėnesį – čia įsigijo šriftą ruošiamai steigti spaustuvei atokiame Baltarusijos vienkiemyje. S. Konarskis, dangstydamasis svetimomis pavardėmis, slapstėsi bendražygių namuose ar nuomojamuose butuose, kol birželio 8 d. netoli Rukainių, Ašmenos trakto Kryžkelio pašto stotyje, buvo atpažintas ir suimtas. Tąkart jis prisistatė esąs Lukas Čulančikas. Vilniaus bazilijonų vienuolyne suimtasis buvo tardomas ir kankinamas, o mirties egzekucija įvykdyta Pohuliankoje.
Parodoje pristatoma apie 50 1686–1929 m. sudarytų dokumentų, susijusių su S. Konarskio gyvenimu ir veikla. Dokumentai suskirstyti į 7 grupes: Konarskių giminė, Dapkiškių dvaras ir Simono Konarskio gimimas; jo mokslai Seinų pradinėje mokykloje; karinė tarnyba ir dalyvavimas 1830–1831 m. sukilime; veikla emigracijoje; suėmimas, kalinimas ir tardymas; mirties bausmės įvykdymas ir 85-ųjų jo mirties metinių minėjimas Vilniuje.
29 dokumentai ir nuotraukos atrinkti iš LVIA saugomų fondų: „Vilniaus civilinio gubernatoriaus kanceliarija“ (f. 380), „Vilniaus ir Kauno gubernijų žemdirbystės ir valstybės turtų valdyba“ (f. 525), „Augustavo gubernijos valdyba“ (f. 1073), „Vilniaus mokslo bičiulių draugija“ (f. 1135), „Vilniaus slaptų draugijų tardymo komisijos“ (f. 1269) ir „Augustavo, Lomžos, Plocko ir Suvalkų gubernijų žemės planų kolekcija“ (f. 1604). Įdomiausi dokumentai – Dapkiškių dvaro planas (1850 m.), S. Konarskio krikšto akto išrašo (1838 m.) ir portreto (XX a. pr.) nuotraukos, Seinų pradinės mokyklos 3-iosios klasės mokinių sąrašai (tarp jų įrašyti broliai Stanislovas ir Simonas Konarskiai) ir mokytojų nuomonė apie S. Konarskio akademinius pasiekimus (1820 m.), viešosiose vietose platintas „Jaunosios Lenkijos“ emisaro S. Konarskio išvaizdos ir ypatingų žymių aprašymas (1836 m.), Kryžkelio karčemos nuotraukos (1930 m.), Luko Čulančiko (S. Konarskio pseudonimas) pasas, rastas tarp jo daiktų ir dokumentų sulaikymo Kryžkelio pašto stotyje metu (1837 m.), jo tardymo protokolo fragmentas (1838 m.), 1839 m. vasario 26 d. viešai išplatintas policijos pranešimas apie S. Konarskio nuteisimą mirties bausme ir planuojamą šios bausmės įvykdymą vasario 27 d., Vilniaus evangelikų reformatų sinodo pranešimas dėl 1924 m. kovo 2 d. įvyksiančių renginių S. Konarskio 85-ųjų mirties metinių proga: paminklinės lentos atidengimo Vilniaus reformatų bažnyčios šoninėje sienoje ir paminklo S. Konarskiui atidengimo Puhuliankoje ir kt.
LVIA saugomus dokumentus apie S. Konarskio gyvenimą ir veiklą reikšmingai papildo Vyriausiojo senųjų aktų archyvo Varšuvoje dokumentai. Tai S. Konarskio proprosenelio Gabrieliaus Jeronimo laiškas dėl Seirijų dvaro valdymo (1686 m.), Konarskių giminės genealogija (herbas „Grifas“) (XIX a.), raštai dėl Dapkiškių dvaro nuomos leitenantui Jurgiui Konarskiui (1805 m.), įsakymas dėl paporučikio S. Konarskio paskyrimo vienu iš 1-ojo šaulių pėstininkų pulko vadų (1831 m.), Panerių mūšio žemėlapis (XIX a. II pusė–XX a. pr.), Joachimo Lelevelio laiškai emigracijos klausimais (1832 m.), pranešimas periodiniame leidinyje „Lenkas“ apie S. Konarskio mirties bausmės įvykdymą Vilniuje ir gedulingas pamaldas Strasbūre ir Paryžiuje (1839 m.), lankstinukas su S. Konarskio 85-ųjų mirties metinių minėjimo Lenkų teatre Pohuliankoje 1924 m. vasario 27 d. programa.
Parodoje taip pat pristatomi Istorinės ir literatūrinės draugijos / Lenkų bibliotekos Paryžiuje dokumentai: generolo Dezidero Adomo Chlapovskio korpuso karių vardinis sąrašas (tarp jų paporučikis S. Konarskis, 1831 m.), 16-osios kolonos aukštesniųjų ir jaunesniųjų karininkų, puskarininkių, karių ir aptarnaujančiojo personalo sąrašas (tarp jų kapitonas S. Konarskis, 1832 m), S. Konarskio pranešimo apie dvisavaitinio laikraščio „Šiaurė“ leidybą Paryžiuje faksimilės kopija (1834 m.). Vienas iš parodos eksponatų – prof. J. Kloso parengtas paminklo S. Konarskiui projektas (1923 m.), saugomas Lietuvos centriniame valstybės archyve.
Parodoje eksponuojami dokumentai yra parašyti lenkų, rusų ir vokiečių kalbomis. Tikimės, kad jie sudomins 1830–1831 m. Lenkijos ir Lietuvos sukilimo, Simono Konarskio asmenybės tyrinėtojus ir visus besidominčius Lenkijos ir Lietuvos istorija.
Kviečiame apžiūrėti parodą!
Virtuali paroda lietuvių k. https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/simonas-konarskis-archyvu-dokumentuose-lvia/exh-377
Virtuali paroda lenkų k. https://virtualios-parodos.archyvai.lt/lt/virtualios-parodos/34/szymon-konarski-w-dokumentach-archiwalnych-lvia/exh-378
Parodos rengėjas – Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Parodos kuratorės – Informacijos ir sklaidos skyriaus vyriausioji specialistė dr. Violeta Pansevič ir vyriausioji archyvistė Dovilė Korovacka
Parodos partneriai – Vyriausiasis senųjų aktų archyvas Varšuvoje (Archiwum Główne Akt Dawnych w Warszawie), Istorinė ir literatūrinė draugija / Lenkų biblioteka Paryžiuje (Société Historique et Littéraire Polonaise – Bibliothèque Polonaise de Paris), Lietuvos centrinis valstybės archyvas.