Pastato istorija

Jeigu domitės Vilniaus architektūra, pradėti ieškoti informacijos apie pastatą reikėtų nuo XX a. pradžios, kai sklypas su pastatu, kuris vėliau taps archyvų kompleksu, priklausė žinomam pirkliui Ovsiejui Bunimovičiui. 1915 m. jį įsigijo Eustachijaus ir Emilijos Vrublevskių mokslinės paramos draugija, kuri 1929 m. sklypą su nebaigtu statyti pastatu pardavė Lenkijos Respublikos tikybų ir viešojo švietimo ministerijai, nusprendusiai statyti Valstybinį archyvą Vilniuje.

Pati pastato istorija prasideda 1926 m. tuometėje J. Slovackio gatvėje, būtent tais metais parengtas specialiai archyvui skirto pastato projektas, kurį parengė Vilniaus vaivadijos valdybos Apygardos viešųjų darbų direkcijos Konstravimo biuras. Projektą rengė ir jo priežiūrą vykdė architektų ir inžinierių grupė: Jaroslavas Girynas, Vilhelmas Markievičius, Irena Heilmanova.

1934 m. pasibaigus statyboms, į pastatą persikėlė Valstybinis archyvas, taip pat čia perkeltos ir senųjų aktų knygos iš Vilniaus universiteto. Svarbu paminėti, kad 1940 m. valstybinio archyvo pastatas buvo nacionalizuotas, tačiau Antrojo pasaulinio karo metu beveik nenukentėjo.

Sovietų okupacijos metais pastate toliau buvo saugomi seniausi ir vertingiausi mūsų istorijos dokumentai. Sovietmečiu po daugybės pertvarkymų čia veikė Lietuvos SSR centrinis valstybinis archyvas. Vėliau iš šio archyvo skyrių išaugo ir 1957–1968 m. buvo įsteigti Valstybinis istorijos archyvas, Valstybinis kino-foto-fono-dokumentų archyvas, Valstybinis literatūros ir meno archyvas.

1960 m. archyvų pastato Mindaugo gatvėje patalpos buvo perplanuotos, atliktas remontas.  Devintojo dešimtmečio pradžioje Vilniuje, Antakalnyje, O. Milašiaus gatvėje, pradėjo kurtis archyvų miestelis. Dokumentus imta saugoti ten, o pastate Mindaugo gatvėje toliau veikė Lietuvos archyvų generalinė direkcija, Lietuvos literatūros ir meno archyvas, nuo 1993 m. pradėjo veikti ir naujai įkurtas Lietuvos valstybės naujasis archyvas.

Per du nepriklausomos Lietuvos dešimtmečius gerokai išaugus valstybės institucijose ir įstaigose sukauptų dokumentų kiekiams, valstybės archyvų saugyklose ėmė stigti vietos dokumentams saugoti, todėl buvo priimtas sprendimas rekonstruoti archyvų kompleksą, išplečiant saugyklų plotą ir kieme pristatant saugyklų priestatą. 2008 m.  buvo parengtas rekonstrukcijos techninis projektas, kurio autorė – Elena Nijolė Bučiūtė (UAB „Šiltas namas“). Projektas baigtas įgyvendinti 2016 m., o jau 2017 m. į renovuotą archyvų pastatą sugrįžo Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnyba ir Lietuvos valstybės istorijos archyvas.