Dažniausiai užduodami klausimai (DUK)
Taip, šie dokumentai visiškai galioja ir turi 100 % oficialią teisinę galią. Kadangi .adoc formatas yra patvirtintas valstybinis standartas, Migracijos departamentas juos pripažįsta kaip oficialius dokumentų originalus.
Tačiau dėl pačios MIGRIS platformos techninių ribojimų (sistema fiziškai nepriima .adoc failų), teisiškai galiojantis dokumentas turi būti pateikiamas jo elektroninio nuorašo pavidalu:
- Per nemokamą valstybinį Elektroninių valdžios vartų įrankį iš .adoc failo sugeneruojama .pdf versija.
- Šis PDF failas nėra paprasta kopija – tai oficialus elektroninis nuorašas, kurio pabaigoje sistema automatiškai prideda el. parašų galiojimą patvirtinančią žymą.
- Būtent šis sugeneruotas .pdf nuorašas yra įkeliamas į MIGRIS, o Migracijos departamento specialistai jį vertina kaip visiškai galiojantį teisinį dokumentą.
Patarimas: išsaugokite ir originalų .adoc failą, nes gyvo vizito metu Migracijos departamento darbuotojai gali paprašyti jį atsiųsti el. paštu, kad sistemoje patikrintų skaitmeninių parašų sertifikatus.
Taip, kai dokumentas yra pasirašytas kvalifikuotu elektroniniu parašu siunčiamo dokumento turinys ir pasirašiusio asmens parašas yra autentiški.
Kainos nurodytos: https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/paslaugos/kainorastis/.
Prašymų formos: https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/prasymu-formos/.
Užpildytą prašymą, siųskite į Lietuvos valstybės istorijos archyvas elektroninį paštą [email protected].
Norint užsisakyti genealoginę paiešką, reikia užpildyti laisvos formos prašymą ir išsiųsti jį Lietuvos valstybės istorijos archyvui elektroniniu paštu: [email protected].
Jeigu nežinote tikslios parapijos ar datos, tai taip pat galima nurodyti prašyme – parašykite visus turimus duomenis, o archyvas įvertins, kokią paiešką galima atlikti.
Genealoginei paieškai pradėti reikalingi kuo smulkesni duomenys: gimimo, santuokos ar mirties datos (bent vieno šeimos nario, galima pradėti nuo Jūsų tėvo (mamos) ar senelio (senelės), gimusių iki 1940 m., – tam, kad atliktume būtent Jūsų šeimos, o ne bendrapavardžio šeimos paiešką), religija (tikyba), bažnyčia, kaimas, tėvų, brolių ir seserų vardai, jų gimimo, santuokos ar mirties datos.
Pagrindinis skirtumas tarp genealoginės paieškos ir archyvo pažymos (dokumento, patvirtinančio tam tikrus juridinius faktus, išdavimas) yra paieškos apimtis ir galutinis rezultatas.
- Genealoginė paieška – tai tyrimas, kai ieškoma informacijos apie konkrečius protėvius ar giminės liniją. Gali būti tikrinamos bažnytinių metrikų knygos, gyventojų surašymai, parapijų fondai ir kiti šaltiniai. Paieška gali apimti kelias kartas ir daugybę dokumentų. Norint užsakyti genealoginės paieškos paslaugą reikia pildyti Laisvos formos prašymą.
- Archyvo pažyma (dokumentų, patvirtinančių tam tikrus juridinius faktus, išdavimas) – tai oficialus archyvo išduodamas dokumentas, kuriame patvirtinamas konkretus faktas, nustatytas pagal archyve saugomus dokumentus. Pavyzdžiui: asmens gimimo, santuokos ar mirties faktas, norint užsakyti paslaugą reikia pildyti prašymus: išduoti gimimo faktą patvirtinantį dokumentą; išduoti santuokos (ar santuokos nutraukimo) faktą patvirtinantį dokumentą; išduoti mirties faktą patvirtinantį dokumentą.
Genealoginės paieškos metu nustatomi ir tarpusavyje susiejami duomenys apie asmens giminystės ryšius, remiantis bažnytinėse metrikų knygose esančiais krikšto, santuokos ir mirties įrašais.
Priklausomai nuo išlikusių dokumentų ir jų turinio, galima nustatyti asmens vardą ir pavardę, gimimo ar krikšto datą ir vietą, tėvus, sutuoktinį, santuokos datą ir vietą, mirties datą ir vietą bei kitus įrašuose nurodytus šeimos narius. Šie duomenys leidžia nustatyti giminystės ryšius ir sudaryti genealoginę liniją.
Pažymėtina, kad genealoginė paieška nėra asmens biografijos tyrimas. Jos metu nenustatomi išsamūs duomenys apie žmogaus mokslą, darbą, tarnybą, turtą, veiklą ar kitus jo gyvenimo aspektus.
Lietuvos valstybės istorijos archyve genealoginė paieška yra mokama. Paieška pradedama gavus 300 Eur pradinį mokestį už vienos šeimos genealoginę paiešką vienos bažnyčios metrikų knygose. Pradinis mokestis atitinka vidutiniškai 10 darbo valandų paieškos.
Pradinis mokestis įskaičiuojamas į galutinę paieškos kainą. Galutinė paslaugos kaina priklauso nuo paieškos apimties, sudėtingumo ir faktiškai sugaišto darbo laiko ir nustatoma atlikus paiešką. Įprastai genealoginė paieška atliekama pagal vyrišką liniją, apima 3–5 kartas. Vienos šeimos genealoginė paieška kainuoja apie 1500–2000 Eur.
Jeigu paieškos rezultatas yra neigiamas, pradinis 300 Eur mokestis negrąžinamas.
Daugiau informacijos apie LVIA paslaugų įkainius: Lietuvos valstybės istorijos archyvo paslaugų kainoraštis.
Ne. Genealoginė paieška yra vientisas ir nuoseklus archyvinis tyrimas, todėl jos negalima tinkamai suskirstyti į atskirus, savarankiškus etapus. Archyve nėra duomenų bazės, kurioje būtų galima tiesiog surasti konkretų asmenį pagal pavardę ar vardą.
Atliekant tyrimą, kiekvienas rastas įrašas gali suteikti svarbios informacijos tolesnei paieškai. Pavyzdžiui, santuokos įraše nurodyti susituokusių asmenų tėvai, jų amžius ir gyvenamoji vieta. Ši informacija leidžia nustatyti ankstesnę giminės kartą ir tęsti paiešką ankstesniuose dokumentuose.
Todėl nuoseklus visų susijusių dokumentų tyrimas yra būtinas siekiant tiksliai nustatyti būtent Jūsų šeimos narius, o ne apsiriboti bendrapavardžių ar panašiais vardais sutampančių asmenų paieška.
Taip. Jeigu metrikų knygų įrašuose nurodyta, kad tiriamos giminės atstovai buvo bajorai, genealoginis tyrimas papildomas bajorystę patvirtinančių dokumentų paieška. Tokiu atveju peržiūrimi ne tik metrikų įrašai, bet ir kituose archyvo fonduose saugomi dokumentai, susiję su bajorų giminėmis, jų kilme ir bajorystės patvirtinimu.
Pagrindiniai fondai, kuriuose gali būti ieškoma tokios informacijos:
- Fondas Nr. 391 – „Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo kanceliarija“;
- Fondas Nr. 708, apyrašas Nr. 2 – „Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovai ir bajorų globos įstaigos“;
- Fondas Nr. 789 – „Vilniaus centrinė revizijos komisija“.
Tai parodo, kad genealoginis tyrimas gali apimti platesnį archyvinių šaltinių kompleksą, o ne tik metrikų knygas.
Ne. Kadangi archyvas gauna daug genealoginės paieškos užklausų, jos atliekamos eilės tvarka pagal jų gavimo datą. Šiuo metu genealoginės paieškos pradžios gali tekti laukti apie 6 mėnesius.
Paieškos terminas gali kisti priklausomai nuo tuo metu turimo užsakymų skaičiaus.
Genealoginė paieška paprastai užtrunka apie 8–10 darbo dienų. Kadangi archyve nėra vienos bendros duomenų bazės, kurioje būtų galima greitai surasti reikiamą asmenį pagal vardą ar pavardę, informacijos tenka ieškoti ir tikrinti įvairiose metrikų knygose, kurios buvo surašytos rankraščiu, skirtingomis kalbomis.
Paieškos trukmė gali skirtis priklausomai nuo tyrimo apimties, laikotarpio, saugomų dokumentų kiekio ir jų būklės.
Ne. Prašymą dėl genealoginės paieškos gali pateikti tiek Lietuvos Respublikos, tiek kitų valstybių piliečiai. Lietuvos Respublikos pilietybė nėra būtina sąlyga genealoginei paieškai archyve užsakyti.
Prieiga prie gimimo, santuokos ir mirties įrašų, ribojama Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo nustatytais terminais:
- Gimimo įrašai prieinami praėjus 100 metų nuo asmens gimimo. Jei nuo asmens gimimo nėra praėję 100 metų, susipažinti su įrašu negalima.
- Santuokos įrašai prieinami praėjus 70 metų nuo įrašo sudarymo, kai nėra žinoma nei asmens gimimo, nei mirties data. Jei nuo santuokos įrašo sudarymo nėra praėję 70 metų, susipažinti su juo negalima.
- Mirties įrašai prieinami praėjus 30 metų nuo asmens mirties. Jei nuo mirties datos nėra praėję 30 metų, įrašas nėra viešai prieinamas.
Šie terminai nustatyti Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje:
https://www.e-tar.lt/portal/lt/legalAct/TAR.1FEF229DA7C6/asr
Priėjimą prie Nacionalinio dokumentų fondo dokumentų, kuriuose yra informacijos apie asmens privatų gyvenimą, bei prie susistemintų asmens duomenų rinkinių reglamentuoja Lietuvos Respublikos dokumentų ir archyvų įstatymas. Šio įstatymo 20 straipsnio 5 dalyje yra nustatyti viešo priėjimo prie tokių dokumentų ribojimo terminai (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.23066/asr). Pagal šį įstatymą 100 metų yra ribojama prieiga prie gimimo metrikų, o santuokos ir mirties metrikoms taikomi atitinkamai 70 ir 30 metų apribojimai. Tačiau prieiga prie iš nevalstybinių organizacijų, privačių fizinių ar juridinių asmenų gautų dokumentų ar jų kopijų gali būti apribota perdavimo sutartyje numatytų naudojimo sąlygų. Prieigai prie Lietuvos vyskupijų bažnyčiose saugomų gimimo, santuokos ir mirties metrikų knygų, parapijiečių sąrašų ir kitų dokumentų skaitmeninių kopijų yra taikomas 100 metų ribojimas (LVIA fondai Nr. 3001-3007). Jis pritaikytas pagal 2016 metų gegužės 30 dieną pasirašytą Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos ir Lietuvos vyskupų konferencijos susitarimą dėl Lietuvos katalikų bažnyčios parapijose esančių metrikų knygų skaitmeninimo.
Iki 2022 metų pradžios, kai pradėjo veikti Vyriausiojo archyvaro tarnybosvykdyto projekto „Elektroninės paslaugos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ sukūrimas“ Skaitmeninė skaitykla metrikų knygų skaitmeniniai vaizdai buvo keliami ir prieinami svetainėje www.epaveldas.lt. Nuo 2022 metų suskaitmenintos bylos jau yra keliamos į EAIS Skaitmeninę skaityklą, kurioje yra pasiekiamos ir svetainėje www.epaveldas.ltprieinamos metrikų knygos, o savo ruožtu šioje svetainėje yra matomos EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ svetainėje https://eais.archyvai.lt/repo-extprieinamos knygos.Dėl Skaitmeninės skaityklos https://eais.archyvai.lt/repo-ext ir www.epaveldas.lt svetainių sąsajos ypatumų svetainės www.epaveldas.ltpagrindiniame ekrane matomi tik viršelius tų bylų, kurios jau buvo keliamos į svetainę EAIS „Skaitmeninė skaitykla“ adresu https://eais.archyvai.lt/repo-ext. Norint peržiūrėti visą bylą, reikia paspausti rodomą norimos peržiūrėti bylos viršelio vaizdą, tada ekrano kairės pusės apačioje išskleisti rubriką „Objekto duomenys“. Atsidariusioje informacijoje bylos peržiūrėjimui reikia paspausti aktyvią Skaitmeninės skaityklos nuorodą.
Archyvų svetainėje adresu https://lvia.archyvai.lrv.lt/lt/fondu-rodykles/ yra Buvusios Vilniaus Romos katalikų vyskupystės bažnyčių,dabar esančių Baltarusijos teritorijoje, metrikų knygų rodyklė. Joje galima rasti visus Lietuvos valstybės istorijos archyve fondus ir apyrašus, kuriuose yra saugomos buvusios Vilniaus vyskupijos, o dabartinės Baltarusijos teritorijos bažnyčių metrikų knygos.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas negavo saugoti palaidotų asmenų sąrašų, laidojimų ir kapaviečių registravimo žurnalų ar kapinių knygų. Vienintelė galimybė identifikuoti iki 1940 metų mirusius asmenis yra konkrečios bažnyčios mirties metrikų knygos, kuriose yra nurodoma, kokiose kapinėse mirusysis palaidotas. Civilinės metrikacijos nuo 1940 metų įrašuose būna nurodoma tik mirusiojo gyvenama vieta, bet ne jo palaidojimo vieta (su retomis išimtimis 1940–1943 metuose). Informacijos apie palaidojimus po 1940 metų reikėtų teirautis kapinių administracijos.