Genealoginė paieška

 Genealoginių tyrimų metu, norint surasti informaciją apie savo giminę ir grafiškai pavaizduoti giminystės ryšius genealoginėje lentelėje, būtina surinkti pagrindinius asmenų gyvenimo faktus. Pagrindiniais asmenį identifikuojančiais duomenimis yra laikomi asmenvardis, gimimo, santuokos, mirties datos ir vietovardžiai. Šios informacijos šaltiniais gali būti įvairūs dokumentai: krikšto, santuokos, mirties įrašai, parapijiečių sąrašai, dvarų inventoriai, gyventojų surašymų duomenys ir kt.

                     Pagrindinė genealoginių šaltinių saugykla mūsų šalyje yra Lietuvos valstybės istorijos archyvas (Mindaugo g. 8, Vilnius). Čia yra sukaupta beveik visų Vilniaus, Seinų, Telšių (Žemaičių) XVIII–XX a. pirmos pusės, Panevėžio, Kauno, Kaišiadorių, Vilkaviškio Romos katalikų vyskupijų bažnyčių 1924–1940 m. bažnytinės krikšto, santuokos ir mirties metrikų knygos, kitų tradicinių Lietuvos religinių konfesijų (stačiatikių, sentikių, judėjų, evangelikų-reformatų, evangelikų-liuteronų, musulmonų, karaimų) gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties metrikų knygos, civilinės metrikacijos įstaigų dokumentai (1940–2007 m.), Vilniaus gubernijos bajorų deputatų susirinkimo kanceliarijos, Vilniaus ir Kauno gubernijų apskričių bajorų vadovų ir bajorų globos įstaigų, Augustavo gubernijos bajorų vadovo dokumentai, privačių asmenų, šeimų ir giminių archyvai.

 

Lietuvos valstybės istorijos archyve saugomi XVIII–XX a. pagrindiniai genealoginiai šaltiniai:

 

  • Įvairių religinių konfesijų gimimo, santuokos, ištuokos ir mirties metrikų knygos,
  • Priešvedybinių apklausų knygos,
  • Parapijiečių sąrašai,
  • Bajorystės patvirtinimo aktai,
  • Bajorų šeimų sąrašai,
  • Dvarų inventoriai,
  • Revizijų sąrašai,
  • Gimimo, santuokos, ištuokos, mirties civilinės registracijos įrašai ir kt.

 

                      Dokumentai, priėjimo prie kurių neriboja įstatymai, yra prieinami archyvo dokumentų originalų ir mikrofilmų skaityklose. Archyvo intranete skelbiamos ir archyvo skaitykloje prieinamos įvairių bažnyčių bei bajorų įstaigų fondų 19236 bylų skaitmeninės kopijos.

 

Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomi pagrindiniai XX a. genealoginiai šaltiniai:

 

  • Lietuvos Respublikos piliečių vidaus ir užsienio pasai,
  • Lietuvos Respublikos savanorių, šauktinių, kareivių ir karininkų dokumentai,
  • Žemės reformos dokumentai,
  • Mokytojų, mokinių ir studentų asmens bylos,
  • Priverstiniams darbams į Vokietiją išvežtų asmenų dokumentai,
  • 1942 m. ir 1959 m. gyventojų surašymo dokumentai ir kt.

 

                      Atkreiptinas dėmesys į tai, kad prieigą prie daugelio Lietuvos centriniame valstybės archyve saugomų XX a. genealoginių šaltinių riboja teisės aktai.

 

Lietuvos ypatingasis archyvas

 

                      Archyvas saugo 1940–1941; 1944–1990 m. NKGB­-MGB-KGB, NKVD-MVD dokumentus: už politinius motyvus teistų asmenų baudžiamąsias bylas, 1941; 1944-1954 m. iš Lietuvos į TSRS atokius rajonus ištremtų asmenų tremties bylas, II pasaulinio karo metais į Vokietiją prievarta išvežtų ir po karo filtraciją praėjusių asmenų filtracines bylas, asmenų, išvykusių iš Lietuvos nuolat gyventi į užsienį, migracines bylas. Lietuvos TSR miestų ir rajonų milicijos skyrių Pasų stalų 1945–1954 m. dokumentus apie pasų ir kitų dokumentų išdavimą, keitimą ir pan.

                      Archyve taip pat saugomi sovietinių partizanų, II pasaulinio karo metais veikusių Lietuvos teritorijoje, dokumentai, dokumentai apie Lietuvos gyventojų evakuaciją į TSRS gilumą II pasaulinio karo metais, būtinąją karinę tarnybą sovietinėje armijoje 1944–1990 m. patvirtinantys dokumentai, 1919–1991 m. Lietuvos komunistų partijos ir Lietuvos Lenino komunistinio jaunimo sąjungos narių asmens bylos,

 

 

                      Genealoginiai šaltiniai saugomi ne tik valstybės archyvuose , bet ir bibliotekose bei muziejuose: Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomos kai kurių Romos katalikų bažnyčių metrikų knygos ir 230 asmenų fondų, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriuje saugomos Vilniaus arkivyskupijos kai kurių bažnyčių metrikų knygos bei Lietuvos dvarų inventoriai, Lietuvos nacionalinės Martyno Mažvydo bibliotekos Retų knygų ir rankraščių skyriuje saugomos kai kurių Telšių (Žemaičių) vyskupijos bažnyčių metrikų knygos.

Elektroninės saugyklos

                     Atliekant genealoginius tyrimus dažnai naudojamasi įvairių duomenų bazių, virtualių archyvų informacija. „Epaveldas“ www.epaveldas.lt – didžiausia Lietuvoje duomenų bazė, kurioje galima rasti genealoginės informacijos. Portalo duomenų bazėje šiuo metu galima rasti 208 Lietuvos Romos katalikų bažnyčios 4575 metrikų knygų, kurios apima laikotarpį nuo 1599 iki 1940 metų, skaitmeninius vaizdus. Bylų skaitmeninimas tęsiamas, tad duomenų bazė nuolat papildoma. Visą skaitmenintų ir planuojamų skaitmeninti Romos katalikų bažnyčių metrikų knygų sąrašą galima rasti Lietuvos vyriausiojo archyvaro tarnybos interneto svetainėje čia.

                                      

                     Pradedant genealoginę paiešką, būtina surinkti pradinę informaciją: kada, kur gimė, kelintas vaikas šeimoje buvo pasirinktas asmuo, kokioje bažnyčioje pakrikštytas; kada, su kuo, kokioje bažnyčioje tuokėsi, kada ir kur mirė ir t. t. Šią informaciją galima sužinoti, apklausus vyresnės kartos giminaičius. Surinkta informacija patikrinama ir patikslinama, peržiūrint bažnytines metrikų knygas.

                      Bažnytinių metrikų knygų įrašai nuo XVII a. iki 1827 m. buvo rašomi lotynų kalba, nuo 1828 iki XIX a. vidurio – lenkų, nuo XIX a. vidurio iki 1920 m. – rusų, Pirmojo pasaulio karo metais daugelyje parapijų – vokiečių, po Pirmojo pasaulinio karo Telšių vyskupijoje – lietuvių, Vilniaus vyskupijoje – lotynų ir lenkų kalbomis. Taigi asmenvardžiai ir vietovardžiai kai kuriuose dokumentuose yra sulenkinti ar surusinti: tarkim, pavardė Arlauskas dokumentuose bus Orlowski arba Орловский, vardas Jurgis dokumentuose – Jerzy arba ГеоргийЮрий; vardas Laurynas – Wawrzyniec arba Лаврентий; vietovardis Varėna – Orany arba Ораны; vietovardis Zarasai – Jeziorosy arba Ново Александровск ir t. t.

 

Sudarant genealoginę lentelę, rekomenduojama laikytis kelių pagrindinių taisyklių:

 

  • Giminės genealoginė lentelė sudaroma įrašant asmenų vardus, pavardes gimimo / mirties datas, pagal poreikį galima pažymėti ir gimimo vietą. 
  • Braižant genealoginę lentelę svarbu laikytis kartų chronologijos taisyklės, pagal kurią vienos kartos asmenys turi būti vaizduojami tame pačiame lygmenyje.
  • Asmenys įrašomi į genealoginę lentelę chronologiškai iš kairės į dešinę. Kairėje pusėje rašomi vyresni vaikai, dešinėje – jaunesni. Žinant asmenų chronologinio vaizdavimo taisyklę, galima nustatyti, kuris vaikas šeimoje buvo vyriausias ar jauniausias, net kai nėra žinomos tikslios vaikų gimimo datos. 
  • Vyriškoji giminės linija turi būti vaizduojama kairėje, o motinos – dešinėje pusėje. Matrimonialinis ryšys vaizduojamas tarp vyro ir moters, įrašant jų santuokos datą ir vietą. Šalia moters vardo būtina įrašyti jos mergautinę pavardę.

 

Genealoginės lentelės pavyzdys:

 

Atnaujinimo data: 2023-12-12