Archyvistų išvyka į Šeduvos žydų istorijos muziejų „Dingęs štetlas“
Paskutinį balandžio šeštadienį Lietuvos valstybės istorijos archyvas darbuotojams ir archyvo draugams organizavo pažintinę išvyką į Šeduvą.
Pirmasis sustojimas buvo Dotnuvoje. Čia, viename iš buvusio Dotnuvos bernardinų (kapucinų) vienuolyno pastatų įsikūrusiuose bendruomenės namuose, archyvistus priėmė svetingi dotnuviai.
Esame dėkingi Dotnuvos bendruomenės pirmininkui Andriui Balandžiui už kavą, bandeles ir etnografines patirtis. Iš Pakruojo rajono Degėsių kaimo perkeltoje autentiškoje senovinėje troboje A. Balandis įkūrė kepyklėlę „Miltuotos rankos“. Troboje išsaugotos visos autentiškos vidaus ir išorės detalės. Beveik pusę trobos užimančioje malkomis kūrenamoje krosnyje kepama duona ir bandelės. Čia rengiamos parodos – šiuo metu atidaryta LVIA direktoriaus D. Žeruolio atvirlaiškių iš Ukrainos paroda.
Esame dėkingi kraštotyrininkui, 2026-ųjų Metų Dotnuviui ir archyvo draugui Rytui Tamašauskui už pažintį su Dotnuvos ir Kėdainių krašto istorija. Jo vedami aplankėme Klaipėdos vadavimo paminklą Dotnuvos Akademijos parke. Jį 1923 metais pastatė Klaipėdos krašto sukilime dalyvavusių Dotnuvos žemės ūkio technikumo moksleivių grupė. Nutarę įamžinti įvykį, jie iš upelio iškėlė 5 tonų akmenį ir atgabeno į Dotnuvos dvaro parką. Akmenyje iškaltas Vyčio kryžius bei įrašas: „Klaipėda, 1923 I 15. Trūko 500 metų vergovės pančiai“.
Lydimi įtraukiančių R. Tamašausko pasakojimų, pasiekėme kelionės tikslą – Šeduvos žydų istorijos muziejų „Dingęs štetlas“. Šeduvos pakraštyje, plynuose laukuose išdygęs skandinaviškas, baltomis čerpėmis dengtų (net ir sienos) pastatų kompleksas – tai tarpukario Šeduvos miestelio kopija. Komplekso architektas – suomis prof. Raineris Mahlamäki, bet prie šio projekto dešimtmetį dirbo didelė tarptautinė architektų ir projektuotojų komanda. Informatyviam turiniui atskleisti čia panaudotos pačios naujausios technologijos, apšvietimas, vizualizacijos ir kt. Muziejaus gidas sakė, kad per pusmetį nuo atidarymo „Dingusį štetlą“ aplankė net 47 tūkstančiai lankytojų! Vos grįžę sužinojome, kad tarptautinė „iF Design Award“ vertinimo komisija 2026 m. balandžio 27 d. Berlyne iškilmingai paskelbė, jog Šeduvos žydų istorijos muziejaus „Dingęs štetlas“ ekspozicijų dizainas įvertintas kaip vienas geriausių pasaulyje interjero architektūros disciplinoje, meno ir kultūros parodų bei instaliacijų kategorijoje.
Balta pastato išorė labai kontrastuoja su tamsiu vidumi – tiek vizualiai, tiek dėl ekspozicijos turinio. Ne viską įmanoma užrašyti ar žodžiais nupasakoti. Ekspozicija veda per patirtis, per tikrų šeduviečių likimus. Aišku viena, kad toks muziejus galėtų būti šalia bet kurio Lietuvos miesto ar miestelio, nes kiekviename jų iki Antrojo pasaulinio karo gyveno gausios žydų bendruomenės. Šeduvos „Dingusio štetlo“ muziejuje įamžintas jų atminimas – iš išorės ir vidaus matoma vitražinė memorialinė siena su beveik 300 Lietuvos miestelių pavadinimais hebrajų ir jidiš kalbomis.
Mūsų archyve saugomos dalies šių miestelių žydų bendruomenių gimimo, santuokos ir mirties įrašų knygos. Mes saugome atminimą apie tuos žmones. Deja, daug jų, kaip ir patys štetlai, pradingo istorijos verpetuose.
Esame dėkingi iš šio krašto kilusiam LVIA direktoriaus patarėjui prof. Aivui Ragauskui už ekskursiją senojoje Šeduvoje. Čia pamatėme Romo Kvinto skulptūrą-paminklą „Šeduvos žydams“, aplankėme Šeduvos Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčią, vieną seniausių išlikusių mūrinių vaistinių Lietuvoje (veiklą pradėjusią tarp 1846–1857 m.) ir, žinoma, Šeduvos malūną.
Atnaujinimo data: 2026-05-05
Taip pat skaitykite:
Małgorzatos Gonios stažuotė Lietuvos valstybės istorijos archyve
Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2025 m. ataskaitos: paprasčiau ir vizualiau