Lietuvos valstybės istorijos archyvas pradeda didžiojo skaitmeninimo projektą
Lietuvos valstybės istorijos archyvas pradeda didžiojo skaitmeninimo projektą, kurio metu per artimiausius ketverius – penkerius metus yra suplanuota suskaitmeninti 1043 fondų 1576 apyrašų (visos) bylos, iš viso apie 23 milijonai vaizdų. Palyginimui, 2026 m. liepos mėn. duomenimis Lietuvos valstybės istorijos archyvas buvo suskaitmeninęs (nuo 2013 m.) 31 tūkst. bylų ir į Elektroninę archyvų informacinę sistemą (EAIS) pateikęs truputį daugiau nei 5 milijonus vaizdų. Iš viso archyve 1391 fonde 3008 apyrašuose yra saugoma 1377 tūkst. bylų.
Prioritetai 2026 – 2027 m. skaitmeninimui yra keturi: a) suskaitmeninti visas Senųjų aktų (Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės teismų) knygas (beveik 16 tūkst.), b) pabaigti skaitmeninti visų konfesijų bažnytinės metrikacijos (gimimų, santuokų, mirčių) įrašų knygas, c) suskaitmeninti visus bajoriškosios nobilitacijos patvirtinimo bylas (fondai Nr. 391, 708, 789) ir d) pabaigti skaitmeninti, mokslinei analizei parengti ir visuomenei pristatyti Vilniaus gyventojų pasų kortelių kolekciją (1915 – 1917 m.; fondas Nr. 641, apyrašo Nr. 2).
Didžiojo skaitmeninimo projektą Lietuvos valstybės istorijos archyvui neatlygintina parama padeda įgyvendinti Salt Lake City mieste (Jutos valstija, JAV) inkorporuota „FamilySearch“ organizacija. Tai jau penktasis Lietuvos valstybės istorijos archyvo susitarimas su „FamilySearch“. 1994, 1999 ir 2006 m. sutartis dėl bažnytinės metrikacijos dokumentų mikrofilmavimo Lietuvos valstybės istorijos archyvas buvo sudaręs su „FamilySearch“ pirmtake „Jutos genealogine draugija“, o 2015 m. (su pratęsimu 2018 m.) sutartis dėl XIX a. įvairių surašymų dokumentų skaitmeninimo buvo sudaryta jau su „FamilySearch“.
Panašaus tipo, tik mažesnės skaitmeninimo ambicijos sutartis su „FamilySearch“ turi sudarę Latvijos ir Estijos nacionaliniai archyvai. Apie aštuoniasdešimt skenerių „FamilySearch“ yra suteikusi karo niokojamiems Ukrainos archyvams gelbėti. Šiaurės valstybės, ypač Švedija, Danija ir Norvegija jau nuo XX a. reikšmingai bendradarbiavo su Jutos genealogine draugija ir bendradarbiauja su „FamilySearch“ ne tik dėl mikrofilmų ar skaitmeninių kopijų pagaminimo, bet ir dėl archyvinių bylų turinio transkribavimo, indeksavimo, o pastaruoju metu ypač dėl dirbtinio intelekto technologijų pritaikymo teksto atpažinimui ir rodyklių sudarymui.
Šis didelio masto skaitmeninimas yra svarbus dėl apsaugos nuo dokumentų sunaikinimo ir pagrobimo – pasipriešinimo egzistencinę grėsmę ne tik dabartiniam Lietuvos valstybingumui, bet ir Lietuvos gyventojų tapatybei ir valstybingumo istorijos įrodymams keliančiai Rusijai. Prioritetines dokumentų kolekcijas iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo fondų Rusijos okupacinė kariuomenė jau buvo išgabenusi du kartus (1915 m. ir 1939 m.) ir tik stebuklo dėka jos nepražuvo karo liepsnose ir buvo sugrąžintos į Vilnių.
Suskaitmenintų bylų turinys bus saugomas Elektroninės archyvų informacinės sistemos (EAIS) debesijoje (skaitykloje), o taip pat bus prieinamas per „FamilySearch“ (nemokamos paieškos) portalą.
Šiuo metu archyve dirba trys „FamilySearch“ skeneriai ir operatoriai. Bylų skaitmeninimą taip pat tęsia Lietuvos valstybės istorijos archyvo Skaitmeninių dokumentų skyrius. Planuojama, kad maksimalų pajėgumą skaitmenimo pajėgos įgis 2027 m. antroje pusėje. Dėl prognozuojamos labai didelės apkrovos Lietuvos valstybės istorijos archyvo darbuotojams parengti bylas skaitmeninimui (tikrinant ir į lietuvių kalbą verčiant bylų pavadinimus, suvedant juos į skaitmeninę apskaitą, numeruojant bylų lapus, restauruojant suplyšusias bylas) 2027 m. gali būti ribojamos kai kurios archyvo viešosios paslaugos, bet apie tai archyvo lankytojai bus informuoti atskirai.
Atnaujinimo data: 2026-11-18
Taip pat skaitykite:
Juodkrantėje atidaryta tarptautinė paroda „Martynas Liudvikas Rėza“
Įtraukioji istorija „JANO BULHAKO GYVENIMO PĖDSAKAIS“
Archyvui atidavusi beveik penkis dešimtmečius
Šiandien prieš šimtą metų – neeilinė šventė Lietuvai ir jos Prezidento Valdo Adamkaus sukaktis
