LVIA dokumentai parodoje „Baltupiai: nuo Cedrono iki betono“
Lietuvos valstybės istorijos archyvas tęsia gražaus bendradarbiavimo tradiciją su Vilniaus miesto muziejumi. Prieš keletą metų pastarasis pradėjo tyrimų ir parodų ciklą, skirtą tariamai neįdomiems Vilniaus rajonams. Pirmoji paroda „Kas į Viršulus?“ vilniečius supažindino su Viršuliškių rajonu. Antroji, „Krasnucha. Rajonas, kurio nėra?, pristatanti Savanorių prospekto ir Vilkpėdės rajonus, buvo surengta senajame Lietuvos valstybės istorijos archyvo pastate (Gerosios Vilties g. 10).
Šią vasarą Baltupiuose (Ateities g.10) buvo surengta trečioji šio ciklo paroda “Baltupiai: nuo Cedrono iki betono”. Joje buvo pasakojama apie dvi labai skirtingas rajono dalis – senuosius ir naujuosius Baltupius, juos jungiančią istoriją, Vilniaus dominikonų XVII amžiuje įkurtas Šv. Kryžiaus stotis – Vilniaus Kalvarijas, gyventojus, gamtą. Parodoje buvo eksponuojami ir LVIA dokumentai.
Visus įžengusius į parodos ekspozicijos salę „pasitiko” senųjų Baltupių apylinkių gyventojai. Jie žvelgė iš 1916 m. fotografijų. Tai vienos ankstyviausių apylinkės gyventojų nuotraukos.
1914 m. vasarą prasidėjęs Pirmasis pasaulinis karas neaplenkė ir Rusijos imperijos dalimi buvusios Lietuvos. Iki 1915 m. rugsėjo mėnesio pabaigos Vokietijos kariuomenė užėmė visą Lietuvą, įkūrė Oberostą, įvedė okupacinį režimą, sukūrė savo karinę centrinę ir vietos administraciją. Siekdama geriau kontroliuoti ir administruoti Lietuvos gyventojus, vokiečių valdžia 1915 m. išleido įsakymus dėl pasų įvedimo, 1916 m. suorganizavo ir atliko gyventojų surašymą.
Mūsų archyve saugoma beveik ketvirtis milijono „Lietuvos karinės valdybos viršininko“ administracijos dokumentų, atspindinčių pasų išdavimą Vilniaus miesto bei priemiesčių gyventojams 1916 – 1918 m. Tai Vilniaus miesto milicijos (policijos) įvairių nuovadų komisariatų ar komendantūros išduotos pažymos asmenims pasams gauti; specialios asmenų kortelės, sudarytos prieš išduodant jiems pasus; paimti iš gyventojų seni Rusijos imperijos vidaus ir užsienio pasai bei parengti nauji (neatsiimti) Oberosto pasai. Dauguma dokumentų rašyta vokiečių kalba. Asmens kortelėje pateikiama nemažai informacijos apie asmenį: vardas, pavardė, mergautinė pavardė, gimimo data arba amžius, gimimo vieta, gimtoji kalba, gyvenamoji vieta Vilniuje, šeiminė padėtis, religija ir net piršto antspaudas bei ūgis. Pasirodo Trinapolio kaime gyveno tikras tų laikų milžinas – 1,85 m ūgio stalius Adolf Godlevski. Absoliuti dauguma asmenų kortelių yra su asmenų fotonuotraukomis. Kortelėse yra negatyvai, nes pozityvai buvo klijuojami į pasus.
Parodoje buvo eksponuotas ir kitas, dydžiu bei išvaizda neišsiskiriantis, tačiau Baltupių istorijai labai reikšmingas dokumentas – Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio (valdė 1492–1506) 1494 m. birželio 12 d. Vilniuje rašytos privilegijos Vilniaus šv. Dvasios bažnyčios vyresniajam kunigui, valdovo kapelionui Mikalojui Korčakui originalaus dydžio kopija. Joje kalbama apie Baltakiemį (Balthakiemie) ir prie jo prijungtas šalia buvusias žemes bei dvi smukles, kurių gautą pelną galėjo naudoti naujų valdų administravimui.
Šis originalus XV a. pabaigos pergamentas – kol kas ankstyviausias šiuo metu žinomas Baltupių vardo paminėjimas dokumentuose. Valdovo antspaudas prie šio dokumento neišlikęs.
Tačiau archyve saugomas Lietuvos didžiojo kunigaikščio Aleksandro Jogailaičio raudono vaško antspaudas nuo nežinomo dokumento. Tai vienas seniausių archyve saugomų antspaudų! Jis kiek ištrupėjęs, bet jo vaizdulyje galima matyti LDK herbą Vytį ir užrašą legendoje: /S x ALEXSADRI x/ MAG DVCIS x LITWANIE x RVSIE x/ ETC/.
Gal būt būtent šiuo antspaudu 1494 m. valdovas patvirtino privilegiją Mikalojui Korčakui!
Nuotraukų autorė – Neringa Češkevičiūtė