PRAKALBINTI PRAEITĮ DAUGIALYPIU ŽVILGSNIU. KNYGŲ APTARIMAI LVIA. Dr. Tomo Baranausko šaltinių publikacijos aptarimas: „Žiemgalos vyskupystės aktai, II dalis Žiemgalos vyskupystės panaikinimo aktai ir paskutinių vyskupų dokumentai"
Maloniai kviečiame į Dr. Tomo Baranausko šaltinių publikacijos aptarimą:
„Žiemgalos vyskupystės aktai, II dalis Žiemgalos vyskupystės panaikinimo aktai ir paskutinių vyskupų dokumentai". Parengė, vertė ir komentavo Tomas Baranauskas (Pasvalys–Joniškis: Pasvalio krašto muziejus–Žiemių pradas „Simkala“, 2026 m.–236 p.)
2026 m. gegužės 11 d., pirmadienis, 15.00–17.00 val.
Ekspozicijų ir edukacijos salė, IV a.
Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Stebėkite mūsų renginį „YouTube“ kanale: www.youtube.com/@istorijos_archyvas
1253 m. Lietuvos krikštas neišsilaikė. Iki oficialaus Lietuvos krikšto 1387 m. (Žemaitijos 1413–1417 m.) atskiros šiuolaikinės Lietuvos vakarinės ir šiaurinės teritorijos, kuriose gyveno kuršiai, skalviai, žiemgaliai ir kt., buvo krikščioniškos (katalikiškos). Jos pradedant XIII a. viduriu įvairiu metu priklausė Kalavijuočių ir Vokiečių ordinams bei skirtingoms vyskupijoms. Pvz., 1398 m. Salyno sutartimi Vytautas buvo perleidęs Vokiečių ordinui Lietuvos vakarines žemes iki Nevėžio. Pasienio zonose koegzistavo krikščionybė (katalikybė) ir pagonybė. Rytinėse didžiosios Lietuvos teritorijose nuo pat valstybės susikūrimo vyravo krikščionys stačiatikiai.
Pradžioje Kalavijuočių ordino, o vėliau Lietuvos sąjungininkais tapusių žiemgalių genčių teritorija pietinėje dalyje siekė dabartinių Šiaulių ir Panevėžio rajonų šiaurines ribas. Jiems priklausė šiuolaikinėje Lietuvoje esančios Žagarės, Pakruojo, Pasvalio, Linkuvos ir Joniškio apylinkės. 1218–1226 m. gyvavusi ir 1226–1232 m. laipsniškai į Žiemgalos vyskupystę reorganizuota Sėlos vyskupystė nuo pat pradžių plėtėsi ne tik sėlių, bet ir žiemgalių žemėse. Taigi tai seniausia katalikų vyskupystė, bent teoriškai apėmusi ir dalį dabartinės Lietuvos teritorijos.
Aptariama publikacija tai 2014 m. pradėto tęstinio projekto „Žiemgala XIII a. dokumentuose“ šeštasis naujausias leidinys. Šaltinių rinkinys apima paskutinį Žiemgalos vyskupystės gyvavimo laikotarpį (panaikinta 1251 m.). Jame skelbiami 1238–1261 m. dokumentai bei 1303–1384 m. aktai apie titulinius Žiemgalos vyskupus.
Knygos aptarimo metu bus kalbama ir apie kitus serijos leidinius, diskutuojama apie ankstyvąją christianizaciją rytų Baltijos regione, jos ypatybes Livonijoje, Prūsijoje ir Lietuvoje, istorinės geografijos ir viduramžių lotynų kalbos problematiką, šaltinių publikavimo, vertimo bei komentavimo ypatybes, mokslinių tyrimų ir jų rezultatų publikacijų „provincijoje“ projektų specifiką – finansavimą, tyrimus bei leidybą.
Tai dideliu darbu, darbštumu ir kantrybe parengtos, didelę mokslinę pažintinę bei edukacinę vertę turinčios šaltinių publikacijos. Jose paskelbti dokumentų originalai ir vertimai į lietuvių kalbą, kokybiškai perteikti senųjų dokumentų, antspaudų ir jų piešinių atvaizdai. Pasak Dariaus Barono, dokumentai „atskleidžia dar neišnaudotus ankstyvųjų XIII–XV a. dokumentų informacijos klodus, tiriant istorinės geografijos ir Lietuvos bei Latvijos pasienio apgyvendinimo problematiką“. Pasak Simonos Glazauskaitės, jie „prisideda prie ankstyvųjų viduramžių šaltiniotyros, tekstų parengimo ir vertimo į lietuvių kalbą tobulinimo [...] leidiniu gali pasinaudoti ir profesionalūs istorikai, ir plačioji visuomenė“.
Leidinyje skelbiamos dokumentų kopijos, gautos iš įvairių Vokietijos, Šveicarijos, Belgijos, Prancūzijos, Latvijos, Lenkijos ir Lietuvos atminties institucijų. Kai kurie jų skelbiami pirmą kartą. Pažymėtina, kad jame skelbiamas ir vienas aktas pagal LVIA saugomą Lietuvos Metrikos mikrofilmą.
Prieš renginį bus galima nemokamai gauti knygos egzempliorius.
Dalyvauja:
Šaltinių publikacijos parengėjas – dr. Tomas Baranauskas (Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos kultūros tyrimų institutas)
Leidėjai–Gražvydas Balčiūnaitis (Pasvalio krašto muziejus),Andrius Bitaitis (Žiemių pradas „Simkala“)
Prof. dr. Aivas Ragauskas, renginio vedėjas (Vilniaus universitetas, Lietuvos valstybės istorijos archyvas)
Dr. Darius Alekna, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Doktorantė Simona Glazauskaitė, Lietuvos istorijos institutas
Dr. Saulius Rumšas OP, Lietuvos kultūros tyrimų institutas
Maloniai kviečiame!
Ad fontes, cives!