Lietuvos archyvai tebesitęsiančiame kultūros pakilime per duomenų prizmę
Ką 2026 m. kultūros tyrimas rodo apie archyvus?
Naujausias, 2026 m. liepos mėn. paskelbtas Lietuvos kultūros tarybos užsakymu atliktas Lietuvos kultūros tarybos gyventojų dalyvavimo kultūroje ir pasitenkinimo kultūros paslaugomis tyrimas leidžia į archyvus pažvelgti platesniame Lietuvos kultūros kontekste. Bendri kultūrinio dalyvavimo, kultūros paslaugų prieinamumo ir kokybės vertinimo rodikliai vis dar sparčiai gerėja, tačiau archyvų vertinimai auga lėčiausiai tarp tyrime analizuojamų kultūros sričių. 2026 m. reprezentatyviame Lietuvos gyventojų (15 m. ir vyresnių) tyrime dalyvavo 3212 žmonės. Tyrimas atliktas išlaikant ankstesnių (2014 m., 2017 m., 2020 m. ir 2023 m.) tyrimų metodologiją, todėl jo rezultatus galima lyginti su ankstesnėmis tyrimo bangomis.
Kultūra tebesitęsiančiame sparčiame pakilime
51 proc. gyventojų nurodė patys užsiimantys kūrybine ar kultūrine veikla (37 proc. – 2014 m.), 61 proc. naudojosi bent keturiomis kultūros paslaugomis ar vartojo kultūros produktus (43 proc. – 2014 m.). Pagal 15 metų ir vyresnių nuolatinių gyventojų skaičių apskaičiuota, kad šį rodiklį atitinkančių žmonių skaičius per 2014–2026 m. padidėjo maždaug 437 tūkst. Bendrą kultūros paslaugų prieinamumą ir kokybę palankiai vertina 72 proc. respondentų (68 proc. – 2020 m.). Savanoriavusiųjų kultūroje dalis išaugo nuo 10 proc. 2014 m. iki 30 proc. 2026 m. Visa tai rodo labai sparčiai augančią paklausą kultūrai, tikėtina, taip pat dėl vis gerėjančios pasiūlos, o apibendrintai kartu atspindi sparčią ir tebesitęsiančią Lietuvos pažangą.
Archyvai kitų kultūros sričių kontekste
Archyvų paslaugų prieinamumą gyvai ir skaitmeniniu būdu palankiai vertina vienoda dalis gyventojų – 34 proc. Kitų kultūros sričių prieinamumas yra aukštesnis, tik pastebimas atotrūkis tarp geresnio gyvo prieinamumo skaitmenos atžvilgiu. Pavyzdžiui, bibliotekų paslaugų prieinamumą gyvai palankiai vertina 63 proc. gyventojų, o skaitmeninį – 49 proc., muziejų – atitinkamai 61 proc. ir 47 proc.
Archyvų paslaugų kokybę gyvai palankiai vertina 38 proc. gyventojų, o skaitmeninio turinio kokybę – 35 proc. Tai – mažiausias skirtumas tarp gyvai teikiamų paslaugų ir skaitmeninio turinio kokybės vertinimų. Kokybės vertiname stebima ta pati tendencija, kaip ir paslaugų prieinamumo – kitų kultūros sričių kokybė vertinama geriau, nors gyvo naudojimosi vertinimas yra palankesnis nei skaitmeninto turinio (bibliotekų paslaugų kokybės palankus vertinimas: 62 proc. (gyvai) ir 48 proc. (skaitmenos), muziejų atitinkamai 65 proc. ir 48 proc.).
Archyvų veiklai galvosūkiai yra du. Visų pirma, reikia galvoti ir veikti kaip amžinai nelikti prasčiausiai vertinama kultūros sritimi (palyginti su: a) muziejais, b) bibliotekomis, c) kinu, d) scenos menais, e) knygomis ir spauda, f) nekilnojamojo kultūros paveldo objektais, o taip pat g) vizualiaisiais menais, dizainu, amatais ir architektūra). Antra, kaip įveikti po vertinimo per kovidinį laikotarpį šiokio tokio teigiamo šuolio (kokybėje ir prieinamume) vėl nusistovėjusią plokštumą.
Archyvų paslaugomis naudojasi 11 proc. gyventojų
2026 m. archyvų paslaugomis naudojosi 11 proc. 15 metų ir vyresnių Lietuvos gyventojų – tai sudaro apie 273 tūkst. žmonių. Palyginti su ankstesniais tyrimais, šis rodiklis šokinėjo, bet padidėjo: 2014 m. archyvų paslaugomis naudojosi 6 proc., 2017 m. – 3 proc., 2020 m. – 10 proc., o 2023 m. – 7 proc. gyventojų. Kalbant apie konkrečias veiklas, 8 proc. gyventojų ieškojo archyvinės informacijos Lietuvos interneto svetainėse, 5 proc. kreipėsi į archyvą, o 4 proc. lankė archyvų renginius, parodas ar edukacijas.
Vis svarbesnė tampa skaitmeninė prieiga
Augantį susidomėjimą archyvais atspindi ir Elektroninės archyvų informacinės sistemos (EAIS) naudojimo duomenys. 2026 m. liepos 27 d. duomenimis: 2024 m. EAIS apsilankė apie 181 tūkst. unikalių vartotojų, o sistemoje užfiksuota 4,8 mln. peržiūrų. 2025 m. vartotojų skaičius išaugo iki 209 tūkst., o peržiūrų skaičius – iki 5,9 mln. 2026 m. pirmąjį pusmetį EAIS jau apsilankė apie 132 tūkst. vartotojų, o peržiūrų skaičius siekė 3,9 mln.
Tai rodo, kad galimybė archyvinę informaciją pasiekti internetu tampa vis svarbesnė. 2026 m. tyrime 7 proc. gyventojų labai gerai įvertino archyvų internete prieinamumą, dar 27 proc. nurodė, kad archyvų internete prieinamumas yra geras. 8 proc. gyventojų mano, kad archyvų prieinamumas internete padidėjo per pastaruosius metus.
Archyvų iššūkis – būti matomiems ir prieinamiems
Tyrimo ir EAIS administracinių duomenų rezultatai leidžia archyvų situaciją vertinti ne tik pagal lankytojų ar vartotojų skaičių. Nors 2026 m. archyvų paslaugomis naudojosi 11 proc. gyventojų, bendrame kultūros paslaugų kontekste archyvų prieinamumo ir kokybės vertinimai išlieka žemesni. Tai rodo, kad svarbu ne tik išsaugoti archyvinį paveldą, bet ir sudaryti kuo daugiau galimybių žmonėms jį pasiekti bei pažinti – tiek lankantis archyvuose, tiek naudojantis skaitmeninėmis paslaugomis.
Skaitmeninė prieiga prie archyvinio paveldo yra nuosekliai plečiama. Šiuo metu Elektroninio archyvo informacinėje sistemoje (EAIS) viešai prieinami 451 203 apskaitos vienetai (bylos), iš jų 31 304 – iš Lietuvos valstybės istorijos archyvo (LVIA). Tai sudaro 6,94 proc. visų EAIS viešai prieinamų apskaitos vienetų. EAIS saugoma 17 267 234 skaitmeninių vaizdų, iš jų 5 101 640 – iš LVIA, arba 29,54 proc. visų EAIS saugomų skaitmeninių vaizdų.
Atnaujinimo data: 2026-10-01
Taip pat skaitykite:
Kviečiame senjorus į pažintinę ekskursiją po archyvą
Prasmingas M. K. Čiurlionio 151-ųjų metinių paminėjimas Druskininkuose
Motiejus Valančius. Gyvenimas ir veikla archyviniuose dokumentuose
Užsienio reikalų ministras Kęstutis Budrys apsilankė Lietuvos valstybės istorijos archyve