Tarptautinė paroda „Martynas Liudvika Rėza“
Minint iškilaus evangelikų liuteronų kunigo, teologo ir lietuvių raštijos puoselėtojo Martyno Liudviko Rėzos 250-ąsias gimimo metines, Olštyno valstybinis archyvas kartu su Lietuvos valstybės istorijos archyvu parengė kilnojamąją parodą „Martynas Liudvikas Rėza“. Rugsėjo 28–30 d. vykusios mokslinės konferencijos „Rėzos baltiškieji dialogai. Martynui Liudvikui Rėzai – 250“ metu ji buvo eksponuojama Nidos kultūros ir turizmo informacijos centre „Agila“, o nuo šiandien iki spalio 30 d. ją galima pamatyti Vilniaus universiteto bibliotekos galerijoje (Universiteto g. 3, III a.).
Nors Lietuvoje M. L. Rėza puikiai žinomas kaip Mažosios Lietuvos kultūros veikėjas, tautosakos tyrinėtojas ir Kristijono Donelaičio kūrybos leidėjas, Lenkijoje jo kūrybinis palikimas visuomenei dar nėra plačiau pristatytas. Bendra paroda siekta užpildyti šią spragą ir tarptautiniu mastu aktualizuoti M. L. Rėzos nuopelnus. Jo darbų svarbą Lietuvoje jau ne vieną dešimtmetį liudija gausūs moksliniai tyrimai ir Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto leidžiama tęstinė daugiatomė mokslinė serija „Martynas Liudvikas Rėza. Raštai“.
Keturiolika parodos stendų atskleidžia M. L. Rėzos akademinį kelią – nuo smalsaus Karaliaučiaus universiteto studento iki profesoriaus, prorektoriaus ir Lietuvių kalbos seminaro vadovo. Ekspozicijoje pristatomi archyviniai dokumentai ne tik nušviečia reikšmingiausius jo mokslinės ir visuomeninės veiklos etapus, bet ir supažindina su M. L. Rėzos testamento nuorašu bei jo vardu įsteigto studentų paramos fondo dokumentais.
Įdomu tai, kad idžioji dalis parodoje pristatomų dokumentų saugomi Lenkijoje, Olštyno valstybiniame archyve, o jų išlikimo istorija primena tikrą pokario dramą. Po Antrojo pasaulinio karo Karaliaučiaus universiteto archyvo fondai buvo išblaškyti: viena jų dalis iškeliavo į Prūsijos kultūros paveldo slaptąjį valstybinį archyvą Berlyne, o kita – visiškai netikėtai – atsidūrė Olštyne, kur karo pabaigoje įstrigo į Vokietijos gilumą evakuojamas Karaliaučiaus karališkojo archyvo bylas gabenęs traukinio vagonas. Šiandien šie Olštyne išsaugoti dokumentai leidžia atkurti svarbius M. L. Rėzos gyvenimo ir akademinės veiklos etapus bei atskleisti Lietuvių kalbos seminaro raidos istoriją.
Į Lietuvos valstybės istorijos archyvą M. L. Rėzos asmeninių dokumentų nėra patekę, tačiau šio archyvo fonduose pavyko aptikti kitų unikalių to laikotarpio liudijimų. Parodą praturtina kelių Vilniaus evangelikų reformatų sinodo auklėtinių kelionės pasai. Šie jaunuoliai vyko į Karaliaučiaus universitetą studijuoti ir buvo M. L. Rėzos vadovaujamo Lietuvių kalbos seminaro klausytojai. Nugeltusiuose pasų puslapiuose iki šiol galima įskaityti net detalius jų išvaizdos aprašymus.
Ekspozicijoje taip pat atsiveria ištisas kultūrinis tiltas tarp Mažosios ir Didžiosios Lietuvos. Jį liudija garsaus M. L. Rėzos mokinio Frydricho Kuršaičio laiškai Vilniaus generalgubernatoriui ir Žemaičių vyskupui Motiejui Valančiui, taip pat keli paties Fr. Kuršaičio redaguoto laikraščio „Keleivis“ numeriai. Šie dokumentai padeda atkurti kultūrinę aplinką, kurioje formavosi ir skleidėsi M. L. Rėzos idėjos bei jo mokinių veikla.
Kviečiame susipažinti su M. L. Rėzai skirta ekspozicija ir atrasti lig šiol negirdėtus jo biografijos puslapius. Parodos rengėjai bendromis pastangomis siekė atkurti vientisą ir gyvą šios didžios asmenybės portretą.
Parodos rengėjai – Lenkijos valstybės archyvai, Lietuvos valstybės istorijos archyvas.
Parodos kuratoriai – Cezary Rzepczyński, Ewelina Gołębiowska (Olštyno valstybinis archyvas), dr. Violeta Pansevič (Lietuvos valstybės istorijos archyvas).
Parodos partneriai – Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių biblioteka, Liudviko Rėzos Kultūros centras, Vilniaus universiteto biblioteka, Žalgirio mūšio muziejus, Lenkijos ir Lietuvos bendradarbiavimo ir dialogo forumas.
Atnaujinimo data: 2026-10-05
Taip pat skaitykite:
Lietuvos archyvai tebesitęsiančiame kultūros pakilime per duomenų prizmę
Kviečiame senjorus į pažintinę ekskursiją po archyvą
Prasmingas M. K. Čiurlionio 151-ųjų metinių paminėjimas Druskininkuose
Motiejus Valančius. Gyvenimas ir veikla archyviniuose dokumentuose