VIEŠŲJŲ PASKAITŲ CIKLAS „NUO SENIAUSIŲ AKTŲ IKI NAUJAUSIOS ISTORIJOS”. LIETUVOS VALSTYBĖS PAVIDALAI, APIE JŲ SKIRTUMUS IR BENDRUMUS
VIEŠŲJŲ PASKAITŲ CIKLAS
„NUO SENIAUSIŲ AKTŲ IKI NAUJAUSIOS ISTORIJOS”
LIETUVOS VALSTYBĖS PAVIDALAI, APIE JŲ SKIRTUMUS IR BENDRUMUS
Prof. Zigmantas Kiaupa
2026 m. vasario 17 d., antradienis, 14 val.
Ekspozicijų ir edukacijos salė, IV a.Lietuvos valstybės istorijos archyvas
Vyks on-line transliacija
Paskaitos anotacija
Lietuva, t. y., Lietuvos valstybė, lietuvių tauta ir Lietuvos daugiatautė visuomenė nuo valstybės susikūrimo XIII a. viduryje iki šių dienų buvo ir tebėra nuolat besikeičiantis kūnas. Skirtini keli valstybės pavidalai. Pačiais bendriausiais bruožais apibūdinant valstybės pavidalą, reikia kalbėti apie XIII a. vidurio-1795 m. monarchiją, trumpalaikę Lietuvos karalystę ir Lietuvos Didžiąją Kunigaikštystę) ir, jei galima taip pavadinti, Vasario 16 d. bei Kovo 11 d. respublikas.
Visi kalbami pavidalai, jų dėmenys turėjo bendrų bruožų ar savybių, kiekvienas iš jų turėjo ir savo ypatybių. Iš karto reikia pasakyti, kad ir tauta, ir visuomenė istorijos bėgyje vystėsi ir kito. Tik tokio kismo eigos, jo priežasčių ir pasekmių atskleidimas gali paaiškinti valstybės, visos jos dėmenų dermės raidą.
Siūloma išvada: Lietuva besikeisdama būdavo vis kitokia, bet ne kita.
Raktiniai žodžiai: valstybė, etnokultūrinė ir politinė tauta, luominė ir pilietinė visuomenė, lietuvybė, litvinizmas, krajovcai
Prof. Zigmantas Kiaupa – įžymus Lietuvos istorikas, Vytauto Didžiojo Universiteto garbės profesorius, Kauno miesto garbės pilietis. Z. Kiaupa yra kelių senosios Lietuvos ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės istorijos, miestų istorijos, Lietuvos kultūros paveldo užsienyje ir kt. sintezių, daugelio straipsnių, dvarų ir miestų istorijos šaltinių publikacijų autorius. Z. Kiaupa parašė pirmąją po 1990 m. politinę Lietuvos istoriją, pradėjo akademinius Kauno miesto istorijos tyrimus. Jo jubiliejaus proga 2007 m. buvo išleista knyga „Praeities pėdsakais“. 2012 m. už darbų ciklą „Lietuvos istorijos sintezės ir Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų tyrimai“ Z. Kiaupai buvo skirta Nacionalinė mokslo premija.
Prof. Z.Kiaupa 1966 m. spalį – 1968 m. rugsėjį dirbo Lietuvos valstybės istorijos archyve (dar anksčiau 1964 m. pavasarį jame atliko studentišką praktiką), paskelbė reikšmingų publikacijų apie Kauno ir kitų Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės miestų kanceliarijų bei archyvų raidą, Lietuvos Metrikos panaudojimą amžininkų poreikiams ir istoriko S. Daukanto tyrimams. Archyve jam teko darbuotis su Jurgiu Orda (1905–1972), Romualdu Firkovičius (1933–2015) ir kitais iškiliais istorikais – archyvistais.
Atnaujinimo data: 2026-02-18
Taip pat skaitykite:
Małgorzatos Gonios stažuotė Lietuvos valstybės istorijos archyve
Lietuvos valstybės istorijos archyvo 2025 m. ataskaitos: paprasčiau ir vizualiau